Kaip imtis veiklos (pavyzdžiui, pradėti sportuoti), kai tam nėra nuotaikos?
Galimi bent 2 variantai:
🔵 Įsivaizduoju, kaip atlieku veiklą (prieš akis matau, kaip einu į sporto salę, keliu svorius, mėgaujuosi procesu);
🔵 Galvoju apie veiklos privalumus (geriau jaučiuosi savo kūne, gražiau atrodau, patiriu daugiau teigiamų emocijų).
Kaip manote, kuris būdas efektyvesnis? Tyrimai rodo, kad abu gali būti efektyvūs! Bet antras labiau.
Kai jaučiamės prislėgti, prislėgti neretai yra ir mūsų kūnai, t. y., nesišypsome, mažiau judame, nesidairome, kas vyksta aplink. ☁️ Savo ruožtu prislėgtumas persikelia ir į mintis, dėl ko į galvą labiau lenda ne veiklos privalumai, o trūkumai (pvz., įsivaizduojame, kaip kiti spokso ir vertina, kaip skauda kūną). Todėl gerokai efektyvesnis būdas yra sąmoningai galvoti (ir išsirašyti) veiklos privalumus. Tai galima nesunkiai padaryti užduodant savo „Future Me“ keletą klausimų: ➡️ Ką Tau duoda reguliarus sportas? ➡️ Kaip jautiesi, kai jau kurį laiką sportuoji? ➡️ Kaip ši veikla prisideda prie Tavo ir kitų gerovės? ➡️ Ką būtum praradęs, nepradėjęs sportuoti? Tokiu būdu atrandame daugiau veiklos privalumų, kas savo ruožtu labiau paskatina imtis pageidaujamos veiklos. 👌