Dažniausiai užduodami klausimai

Kas vyksta koučingo sesijos metu?


Koučingo sesija – tai nuoširdus pokalbis tarp koučingo specialisto ir kliento (arba grupės klientų). Įprastai pokalbio metu sėdima vienas priešais kitą / kitus. Pokalbis gali vykti ir nuotoliniu būdu ar vaikščiojant lauke.

Priešingai nei neformalūs pašnekesiai, koučingo pokalbis yra ribotos trukmės ir turi aiškų tikslą, kurį, padedamas koučingo specialisto, išsikelia klientas. Tikslų paskirtis – sutelkti kliento dėmesį į sritį, kurioje šis nori patirti pageidaujamą pokytį.

Koučingo pokalbiai taip pat turi temą. Ją gali padiktuoti kliento poreikiai, svarstymai, savijauta, aplinkinių elgesys ar koučingo specialisto klausimai. Pokalbiui vystantis, pagrindinė tema plečiasi arba siaurėja, tačiau tai nereiškia, kad nukrypstama nuo sutartos temos.

Klientų pasakojimai dažniausiai apima įvairias gyvenimo sritis: darbą, šeimą, draugus, hobius, sveikatą, pinigus. Todėl yra visiškai natūralu sesijų metu išgyventi įvairius jausmus, pvz., pyktį, liūdesį, nerimą, ramybę ar džiugesį. Pokalbio metu išgyvenami jausmai – organizmo signalas, kad aptariama tema yra svarbi.

Verta atkreipti dėmesį, kad sesijų metu ne tik kalbama, bet ir tylima. Tyla – svarbi koučingo proceso dalis, leidžianti klientams išbūti su įvairiais jausmais bei susidėlioti mintis. Koučingo specialistas paprastai tyli, kol klientas neduoda ženklo, kad yra pasiruošęs tęsti pokalbį.

Kitos populiarios koučingo sesijų formos: rašymas, braižymas, piešimas, vaidyba, judėjimas. Koučingo specialisto užduotis – pasiūlyti tokią formą, kuri geriausiai atlieptų kliento mokymosi stilių ir asmenybės savybes.




Kokie veiksniai užtikrina koučingo efektyvumą?


  • Aiškūs susitarimai. Susitarimų sąlygos arba kontraktas aptariami koučingo programos / sesijos pradžioje, tačiau gali keistis, priklausomai nuo kliento situacijos, poreikių, lūkesčių, progreso ir kt. veiksnių.

  • Abipusis pasitikėjimas. Svarbu, kad klientas pasitikėtų specialisto kompetencija, klausimais, įžvalgomis, užduotimis. Savo ruožtu koučingo specialistas tiki kliento autonomija ir gebėjimu savarankiškai priimti sprendimus.

  • Kliento motyvacija keistis ir tobulėti, pažinti save ir kitus bei toleruoti psichologinį diskomfortą, kuris iškyla įsisąmoninant savo asmenybės savybes, gaunant grįžtamąjį ryšį, imantis reikiamų pokyčių.

  • Kliento psichologinė sveikata, leidžianti įsitraukti į sesijų darbą, sutelkti dėmesį, mąstyti, reflektuoti, išbūti su jausmais ir vykdyti įsipareigojimus.

  • Koučingo specialisto profesionalumas: koučingo kompetencijų ir etikos laikymasis, įsitraukimas, smalsumas, kantrumas, atvirumas ir pagarba kliento išgyvenimams.




Kokie veiksniai užtikrina kokybišką santykį tarp kliento ir koučingo specialisto?


  • Empatija – tai koučingo specialisto gebėjimas atpažinti kliento jausmus, juos suprasti ir atspindėti bei nuoširdus rūpestis kliento gerove, išlaikant lygiavertį ir pagarbų santykį.

  • Besąlygiškas priėmimas – tai nesavanaudiškos meilės forma, gebėjimas priimti klientą tokį, koks jis yra, tampa ar gali tapti.

  • Skaidrumas – tai koučingo specialisto gebėjimas atsiskleisti, kai tai yra naudinga klientui. Koučingo specialistas, klientui leidus, dalinasi savo pamąstymais, tariasi su klientu dėl tolimesnės veiksmų sekos, suteikia grįžtamąjį ryšį.




Kokia vertę gali sukurti koučingas?


Koučingas didina sąmoningumą, skatina savižiną, kelia savigarbos jausmą ir kviečia ieškoti daugiau prasmės gyvenime. Tuo metu didesnis pasitenkinimas gyvenimu, kokybiškesni santykiai, mielesnė karjeros kryptis, sėkminga organizacijos veikla – netiesioginės darbo su savimi (bei kitais) pasekmės. Nors koučingo specialistas negali garantuoti šių rezultatų, jis padarys viską, kad turėtumėte reikalingus įrankius, leisiančius žengti pageidaujamos ateities link.

Sąmoningumas. Tai gebėjimas pastebėti, pajusti, išgyventi ir suprasti save bei kitus. Metaforiškai kalbant, nesąmoningas žmogus – tai kaip užsisvajojęs automobilio vairuotojas, nesuvokiantis, kur nori nukakti, kaip greitai ir, svarbiausia, – kodėl. Koučingo sesijoje ugdome sąmoningumą, jog kelionė per gyvenimą įgautų aiškesnę kryptį.

Savižina. Tai didesnio sąmoningumo rezultatas, o mintys, jausmai, pojūčiai, elgesys – skirtingi informacijos šaltiniai, kuriuos svarbu pažinti, norint gyventi sąmoningai. Ignoruoti šią informaciją – tas pats, kas vairuoti automobilį be prietaisų skydelio ar veidrodėlių. Koučingo sesijose mokomės atpažinti, pajusti, suprasti ir įdarbinti skirtingas psichologines būsenas, kad keliaudami per gyvenimą jaustumėmės saugiai ir užtikrintai.

Savigarba. Gerbti save reiškia priimti save, dažnai ir kitus. Kai gerbiame save, lengviau atpažįstame savo talentus ir stiprybes, dažniau atsižvelgiame į savo poreikius, tampame atlaidesni sau. Gerbdami save, gerbiame ir kitus. Mat dažniau sakome „ne“ mums nepriimtinoms ar nemalonioms veikloms, todėl lengviau priimame ir kitų ištartą „ne“, reiškia, labiau gerbiame kitus.

Prasmė. Egzistuoja trys prasmės tipai: reikšmė, svarba ir paskirtis. Koučingo sesijų metu susiduriame su visais tipais: gilinamės į žodžių reikšmes, stengiamės suprasti tikslų svarbą ir, svarbiausia, ieškome sričių, kuriuose labiausiai jaučiamės reikalingi. Metaforiškai kalbant, geriau suvokiame, ką mums reiškia keliauti, mažiau kvestionuojame kelionės kryptį ir geriau suvokiame kelionės naudą tiek mums, tiek kitiems.

Rezultatai. Kai žmonės yra sąmoningesni, noriai domisi savo vidiniu pasauliu, gerbia save bei kitus ir patiria daugiau prasmės gyvenime, tuomet bendruomenės ir organizacijos klesti. Geresni finansiniai rezultatai, didesnis klientų pasitenkinimas, nauji projektai ir inovacijos – visai tai yra psichologiškai brandžių darbuotojų ir komandų rezultatas. Priešingu atveju yra sunku susitarti bendrą kelionės kryptį, kuria norėtųsi judėti ne tik lyderiams, bet visiems organizacijos nariams.




Kaip greitai galima pasiekti rezultatų?


Koučingą galima palyginti su keliavimu. Kaip žinia, kelionės skiriasi, priklausomai nuo pasirinkto maršruto, trukmės, keliavimo būdo, keleivių skaičiaus ir pan.

Pavyzdžiui, vieniems patinka keliauti automobiliu, kitiems – skristi, o tretiems – plaukti. Vieni mėgsta keliauti tikslingai, o kiti – stabtelėti skirtingose vietose. Vienus tenkina keliavimas savo šalies ribose, o kitus – pasaulio tyrinėjimas.

Taigi, kaip greitai pavyks pasiekti rezultatą, priklausys nuo to, kada, kaip ir kodėl norima pasiekti pageidaujamą rezultatą.

Minimali koučingo programos trukmė – 12 koučingo sesijų.




Kas bendra tarp koučingo, psichologinio konsultavimo, psichoterapijos, mokymų ir mentorystės?


Išvardytos asmeninio tobulėjimo formos panašios tuo, kad padeda klientams augti, pavyzdžiui, geriau pažinti save, pagerinti funkcionavimą ir įgyti reikalingų įgūdžių.

Priklausomai nuo pasirinktos formos, darbas gali būti sutelktas į jausmų, minčių arba elgesio valdymą (žr. žemiau palyginimą).

Koučingo pagrindinė funkcija – skatinti klientų mąstymą. Koučingo sesijose yra vietos tiek jausmams pažinti ir priimti, tiek elgesiui analizuoti ir keisti. Vis dėlto dėmesio centre yra kliento mąstymas: vartojamų žodžių reikšmės, prieštaravimai, įsitikinimai, pasikartojančios mintys, sąsajos tarp skirtingų minčių ir minčių poveikis jausmams bei elgesiui. Nepaisant to, kad koučinge dirbama tiek su jausmais, tiek su elgesiu, koučingo specialistas nesiima guosti, gydyti ar mokyti savo klientų.

Psichologinis konsultavimas padeda susidoroti su emociniais sunkumais. Psichologų klientai paprastai yra krizių ar streso kamuojami asmenys, kuriems yra būtina trumpalaikė emocinė parama ir pagalba, siekiant išvengti ilgalaikių pasekmių sveikatai. Kaip ir koučingo specialistai, psichologai taip pat dirba su klientų mąstymu, kuris mena apie klientų išgyvenimus bei pasaulėvoką.

Psichoterapija padeda pasiekti trumpalaikių arba ilgalaikių pokyčių mąstyme, jausmuose ir elgesyje, kuriuos neretai apriboja įvairūs psichologiniai sunkumai, pvz., depresija, nerimas, asmenybės sutrikimai, psichologinės traumos. Svarbu pabrėžti, kad į psichoterapeutus kreipiasi ir psichologiškai sveiki (gerai funkcionuojantys) asmenys, norintys sustiprinti savo psichologinę sveikatą. Kaip ir koučinge, terapijoje galima rasti ugdymo elementų (psichoedukacijos) bei darbo su mintimis.

Mokymai lavina įgūdžius. Mokymų dalyviai įsisavina naujas žinias ar kompetencijas, jas taiko praktiškai, gauna grįžtamąjį ryšį ir tokiu būdu artėja pageidaujamo elgesio link. Taip pat mokymuose nemažai dėmesio skiriama asmeninės patirties analizei bei refleksijai. Nors šiuolaikinis koučingas nėra skirtas elgesiui keisti (elgesys – efektyvaus darbo pasekmė, bet ne siekis), asmeninės patirties analizė ir refleksija yra neatsiejama koučingo proceso dalis.

Mentorystės tikslas – perduoti vertingas žinias ir patirtį. Procesas panašus į mokymus tuo, kad skatina pokyčius ugdytinio arba ugdytinės elgesyje. Pavyzdžiui, mentorius, dalindamasis savo patirtimi ir žiniomis, demonstruoja pašnekovui tinkamą (link sėkmės lydintį) elgesį. Tuo pat metu mentorius atlieka ir kitas funkcijas, pvz., reaguoja, smalsauja, atvirauja, pataria, ugdo.





BENDRAUKIME

+370 610 16160

info@coach.lt

Vilnius, Lietuva

  • Black LinkedIn Icon
  • Black Facebook Icon

© 2020 | coach.lt