Koučingas vis labiau populiarėja darbuotojų (ypač aukščiausio lygio vadovų) ugdyme. Taigi, su kolegomis iš Koučingo paslaugų centras pakalbėjome apie koučingo taikymą organizacijose.
Problema, kurią neretai įžvelgiu, tai kai vadovai ar įmonių darbuotojai, išklausę trumpalaikį koučingo kursą ir savo kailiu nepatyrę nė vienos deramos koučingo sesijos (išskyrus gal pačių mokymų metu), ima „koučinti“ savo darbuotojus.
Viena vertus, viskas OK: kad galėtume klausytis pašnekovų, atspindėti jų minčių procesus (net ir prieštaringus) bei padėti susidėlioti veiksmų planą, nebūtina eiti į ilgalaikę psichoterapiją ar baigti psichologijos studijų (nors ir labai praturtintų). Ypač smagu, kai daliai žmonių kokybiškai klausytis pavyksta savaime (didelis ačiū jų temperamentui ir, aišku, tėvams).
Kita vertus, kaip galime nuoširdžiai klausytis ir padėti kitiems, jeigu nesugebame padėti sau? Juk kreipdamiesi į koučingo specialistą ar juo labiau psichologą bei terapeutą, pripažįstame, kad iš gyvenimo norim daugiau. Todėl ar nėra kiek veidmainiška tikėtis daugiau iš kitų (tų pačių darbuotojų), pirmiausia to nepademonstruojant savo pavyzdžiu? Aišku, baisu, nieko naujo nepasakysiu.
Nepaisant to, mano rekomendacija yra pirmiausia patirti koučingo sesiją su profesionaliu specialistu ir tik gavus naudos (nebūtinai tiesioginės, tai gali būti ir didesnis sąmoningumas, daugiau pasitikėjimo savo sugebėjimais) pulti vesti sesijas kitiems.
Kita problema, kai koučingo kompetencijas yra bandoma taikyti metinių ar pusmetinių pokalbių metu (daugmaž, aš pasakau, ką turi pasiekti, o dabar pasamprotaukime, kaip Tu tai pasieksi per ateinančius metus, skamba tikrai įgalinančiai).
Kaip pokalbio metu kolega sakė, geras makiažas yra toks, kurio nesimato. Nors apie makiažą mažai ką suprantu, viena suvokiu, kad svarbu atvirai kalbėti apie savo motyvus ir ko siekiame vienu ar kitu pokalbiu. Priešingu atveju pokalbis gali pavirsti į manipuliaciją (kas yra neetiška) arba atsakomybės atėmimą iš darbuotojo (kas yra neefektyvu ir veda prie prasto mikroklimato bei didesnės kaitos).
Kol kokybiškas klausymasis ir atviri klausimai mūsų kasdieniniuose pokalbiuose yra ne taisyklė, o išimtis, tol etika reikalauja susitarti, kuomet tiesiogiai ar netiesiogiai siekiame padaryti įtaką ar poveikį savo darbuotojų motyvacijai ir elgesiui. Ir šiaip, vadinkime daiktus tikraisiais vardais, o jeigu neaiški daikto kilmė ar paskirtis, google it!