top of page
  • Writer's picturePovilas Godliauskas

(Vadovo) asmenybės kompleksiškumas

Nepaisant didelės pažangos asmenybės teorijoje ir testavime (pvz.,  „Didžiojo penketo“ teorija, „HEXACO“), deja, vis dar kliaujamės dichotominiais modeliais (ekstravertas / intravertas), siekdami apibūdinti, veikiau, suskirstyti žmones (tarp jų ir vadovus) į kategorijas. 🤦‍♂️

Spėju, kad pernelyg dažną tokių klasifikacijų naudojimą lemia jų paprastumas („esi toks arba anoks“), nes o kam apsikrauti? Tačiau tai, kad modelis yra paprastas ir patogus naudoti, dar nereiškia, kad jis validus ir patikimas.


Vis dar neįtikinau? Tuomet siūlyčiau pažvelgti į sudėtingesnes modelio versijas (pvz., Jungo ar „MBTI“), kurios rodo, kad ekstraversija / intraversija yra ne žmogaus asmenybės pobūdis, o asmenybės funkcijos.


Pavyzdžiui, sutinkame žmogų, kurio „MBTI“ tipas yra „ENTJ“. Kas tokiems žmonėms būdinga? Jie pasižymi ekstravertišku mąstymu (pirminė funkcija), intravertiška intuicija (antrinė funkcija), ekstravertiškais pojūčiais (3) ir intravertiška jausmų raiška (4).


1️⃣ pavyzdys: prisiminkite oratorius ar verslo lyderius (pvz., Billą Gatesą, Steve'ą Jobsą), kurie paprastai mąsto, garsiai kalbėdami, pvz., pokalbių metu (ekstravertiško mąstymo), ir stipriai pasikliauja savo kūrybiška intuicija (intravertiškos intuicijos požymis).


Tuo metu „INTP“ tipo asmenybės funkcijų seka tapati, bet temperamentas yra „veidrodinis“, t. y., mąstymas introvertiškas mąstymas (pirminė funkcija), intuicija ekstravertiška (antrinė funkcija) ir t. t.


2️⃣ pavyzdys: prisiminkite inžinierius ir mokslininkus (pvz., Albertą Einšteiną), kurie taip pat yra labai įžvalgūs, tačiau jiems labiau patinka mąstyti tyliai savo galvose (todėl introvertiškas mąstymas) ir pojūčius grįsti stebėjimais (todėl ekstravertiška intuicija).


Jeigu tęstume kategorizavimą, gautume 16 ekstraversijos ir introversijos formų! Nepaisant to, modeliui vis vien trūksta validumo. Kodėl? Nes šis neatsižvelgia į tipų įvairovę.


Pavyzdžiui, du „ENTJ“ tipui priskiriami asmenys gali demonstruoti skirtingą ekstravertiško mąstymo laipsnį, nepaisant to, kad tai jų pagrindinė funkcija. Todėl tokie modeliai kaip „Didysis penketas“ yra daug moksliškesni ir pagrįstesni, nes jie testuojami su didžiuliais respondentų kiekiais ir pateikia tam tikrų savybių procentilius, o ne skirsto žmones į kategorijas.


Minčių kratinio moralas: naudoti tik du tipus skirstyti žmonėms yra smagu, bet pernelyg supaprastinta, neproduktyvu ir, su visa pagarba tiems, kurie nežino geresnių alternatyvų, labai tingu – ypač jei norime suprasti žmones, o ne juos klasifikuoti.

ความคิดเห็น


bottom of page