Tarptautinė darbo diena – priminimas apie kokybiško poilsio svarbą

Daugelyje pasaulio šalių gegužės 1-ąją minima Tarptautinė darbo diena. 

Šiame tekste pasidalinsiu trumpa šios dienos istorija, išmoktomis pamokomis ir keliomis rekomendacijomis, kuriomis pagerinsite savo gyvenimo kokybę ir savijautą.

Tarptautinės darbo dienos ištakos ir „8-8-8“ taisyklė

XIX a. daugelyje vakarų valstybių darbo diena trukdavo apie 10–16 valandų, tačiau ilgainiui darbininkai neapsikentė ir pradėjo reikalauti geresnių darbo sąlygų.

Bene žymiausias tokio judėjimo įvykis – 1886 m. gegužės 1 d. Čikagoje vykęs streikas, kurio dalyviai reikalavo sutrumpinti darbo valandas iki 8. 

Streikas baigėsi aukų pareikalavusiomis Haymarketo riaušėmis. Būtent šiam įvykiui atminti vėliau Tarptautinė darbo diena ir buvo paskelbta gegužės 1-oji.

8 valandų darbo dienos reikalavimą inspiravo vadinamoji „8-8-8“ taisyklė, kurią sumanė britų tekstilininkas ir reformatorius Robertas Owenas.

Anot šios taisyklės, darbui, laisvalaikiui ir poilsiui (miegui) būtina skirti lygiai po 8 val. Iki šių dienų šis principas yra svarbi mokymų ir paskaitų apie darbo ir gyvenimo balansą ašis.

Idėja graži, bet ar įgyvendinama?

Nors trijų aštuonetų taisyklė skambiai gražiai, šiuolaikiniame pasaulyje ją įgyvendinti nebėra taip paprasta.

Dalį valandų, kurias turėtume skirti laisvalaikiui, neretai „suvalgo“ kelionė iš darbo ar į darbą, vaikų vežiojimas į darželius ir mokyklas, maisto gaminimas ir kiti buitiniai darbai.

Sprendimas – daugiau sąmoningumo ir dėmesingumo

Pavyzdžiui, aš esu vienas iš tų žmonių, kurie sugeba atsipalaiduoti ir atgauti jėgas, atlikdami fizinį darbą, pvz., tvarkydami kambarius ar plaudami indus, arba klausydamiesi muzikos kelionės namo metu. 

Kitaip tariant, kai leidžiu sau pasinerti į pojūčius ir garsus, o ne minčių srautą, tampu gerokai dėmesingesnis, kas savo ruožtu leidžia patirti daugiau teigiamų emocijų ir mėgautis procesu.

Tai patvirtina moksliniai tyrimai, rodantys, kad nuosekliai taikomas įsisąmoninimas didina laiko gausos pojūtį, kas savo ruožtu didina subjektyvios gerovės pojūtį.

„Bet ar tikrai valandų kiekyje esmė?“

Geras klausimas: ar 8 valandos laisvalaikio iš tiesų prisideda prie geresnės gyvenimo kokybės ir savijautos? 

Mokslininkai Sharif, Mogilner ir Hershfield tvirtina, kad ne [2]. 

Tyrimas apie laisvalaikio ir laimės ryšį rodo, kad žmonės jaučiasi laimingesni, kai 

1. turi 2-5 val. laisvo laiko per parą,

2. jaučia, kad minėtų val. užtenka nuveikti pageidaujamoms veikloms ir

3. tiki, kad laikas, skirtas pageidaujamoms veikloms, buvo kokybiškas

Taigi, svarbu susitelkti ne tik laisvalaikio trukmę, bet ir turinį bei kokybę, o jeigu gyvenimo aplinkybės reikalauja susitelkti į darbus, bent jau pasimėgauti procesu.

---

[1] Schaupp, J., & Geiger, S. (2021). Mindfulness as a path to fostering time affluence and well‐being. Applied Psychology Health and Well-Being, 14(1), 196–214. https://doi.org/10.1111/aphw.12298

[2] Sharif, M. A., Mogilner, C., & Hershfield, H. E. (2021). Having too little or too much time is linked to lower subjective well-being. Journal of Personality and Social Psychology, 121(4), 933–947. https://doi.org/10.1037/pspp0000391