Nemažai žmonių galvoja, kad koučingo specialistas yra treneris, kurio užduotis yra ko nors išmokyti (pvz., programuoti). Kiti galvoja, kad koučingo specialistas yra konsultantas, galintis pasidalinti vertingas patarimais (pvz., kaip įkurti startuolį ar tapti finansiškai nepriklausomu).
Labai dažnai koučingo specialistai pristato save visais 3 pavadinimais, todėl natūralu, jei daugeliui žmonių šios sąvokos reiškia beveik vieną ir tą patį – ugdymą.
Mokymai, konsultacijos, mentorystė, tarp jų ir koučingas, yra skirtingos ugdymo formos, kurių tikslas – padėti klientams tobulėti asmeniniame ir profesiniame gyvenime. Visos minėtos formos remiasi suaugusiųjų mokymosi teorija ir jų sėkmė priklauso nuo specialisto gebėjimo užmegzti pozityvų ir konstruktyvų kontaktą su klientais bei pastarųjų motyvacijos.
Tačiau koučingo specialistas šio tikslo siekia kitaip. Priešingai nei treneriai ar konsultantai, kurie dažniausiai teigia, koučingo specialistas klausia ir kviečia klientą patį ieškoti atsakymų į rūpimus klausimus (pvz., užduodamas mąstymą skatinančius klausimus), nes tiki, kad klientas žino / jaučia geriau, kaip ir kokiu tempu įgyti reikiamas žinias.
Kitaip tariant, koučingo filosofija remiasi idėja, kad klientas yra suaugęs ir atsakingas žmogus, kuris žino geriausiai, kaip išspręsti problemą, patobulinti esamą situaciją ar pasiekti norimą tikslą. Profesionalaus koučingo specialisto pagrindinė rolė – padėti klientui įsisąmoninti savo poreikius, susidoroti su ribojančiais išgyvenimais ar įsitikinimais ir susikurti veiksmų planą, kaip judėti norimo tikslo link.
Galutinis koučingo kaip ugdymo formos tikslas – padėti klientui tapti savo paties koučingo specialistu. Kai klientas geba įsisąmoninti savo poreikius, savarankiškai susidoroja su jausmais ir nerimu, sugeba pakvestionuoti savo mintis ir prisiima atsakomybę už savo mokymosi procesą, galima sakyti, kad klientas yra pasiruošęs kitoms ugdymo formoms (pvz., jaučiasi atviras priimti kitų žinias ir patirtį mokymų ar konsultacijų metu).
Žinoma, praktikoje skirtingos ugdymo formos gali viena kitą papildyti. Pavyzdžiui, koučingo specialistas gali pasidalinti savo patirtimi, jeigu klientas to pageidauja. Taip pat profesonalus treneris gali paklausti mokymų dalyvių, kaip jie ketina panaudoti perduotą informaciją. Tačiau svarbu gebėti atskirti, kada viena ugdymo forma prasideda, o kita baigiasi. Tai gali padėti individui ar organizacijai sutaupyti daug brangaus laiko ir pinigų.